Šiuo metu sklypo teritorija yra aptverta buvusio skvero teritorija. Sklypo rytiniame gatvės perimetre yra viešojo maršrutinio transporto stotelė ir spaudos kioskas. Planuojama šiuos objektus iš sklypo teritorijos pašalinti suderinus – perkelti į kitą artimiausią vietą.

Sklypo plotas yra 2523,45 kv. m.

Projektuojamas pastatas apima dvi pagrindines fukcines paskirtis: administracinę ir komercinę. Komercinės paskirties funkcinė sfera – prekybos ir maitinimo sektoriaus. Administracinės paskirties funkcinė sfera – biurų verslo įmonėms patalpos.
Pastato būris formuojamas trim blokais.

Požeminiame aukšte projektuojama požeminė automobilių parkavimo aikštelė, bei techninės ir sandėliavimo patalpos.

Teritorija yra gana intensyviai tankiai urbanizuota. Kvartalus formuoja gatvės perimetras. Pastatai komponuojami gatvių ašies kryptimi. Pilnavertiškai sukomponuotas ir užstatytas pagrinde tik Gedimino prospekto perimetre. Jį kertančių gatvių užstatymo perimetrai užstatyti nevisiškai, tad yra didelis poreikis baigti formuoti likusius neužstatytus sklypus. Užstačius ir sklypą, kuriame projektuojama, Gedimino pr. – J. Tumo – Vaižganto ir V. Kudirkos gatvių sankirtos vakarinis kampas sudarys būdingą šiai miesto daliai gatvinį fasadų perimetrą.

Analizuojamojoje miesto centrinėje dalyje formuojama žaliųjų erdvių sistema. Palei sklypo šiaurinį perimetrą praeina suformuota reprezentatyvi Gedimino prospekto apželdinta medžiais abejose prospekto pusėse alėja. Sklypo šiaurėsrytinis kapas ypač aktualus dėl ryšio su Lukiškių aikštės erdve. Siekiant sklypą, kuriame projektuojama, įtraukti į bendrą viešūjų žaliųjų erdvių sistemą, sklypo vakariniame perimetre formuojama medžių alėja – Gedimino prospekto alėjos tąsa. Kadangi, priešais sklypo rytinį perimetrą teritorijose už V. Kudirkos gatvės yra pavienių medžių santalkos, siekiant išlaikyti gamtinį ryšį, priešais vakarinį fasadą ties įėjimo zona taip pat formuojama žalioji erdvė, kuri simboliškai perteikiama sodinant plačiavainikį lapuočių medį (pagal dominuojančias tendencijas – mažalapė liepa, vidutiniškai išauganti iki 20 m aukščio).

Projektuojamo sklypo teritorija yra aktyvioje miesto dalyje. Gedimino prospekto – V. Kudirkos gatvės sankirta yra priešais Lukiškių aikštę. Čia vystosi žalioji miesto jungtis – medžių aleja jungianti Katedros aikštę ir Seimo rūmus. Siekiant prekybos centro tūrį įjungti į bendrą erdvės sistemą tarsi bebarjerę erdvę, šis tūris formuojamas itin skaidraus stiklo tūrio. Prekybos centro tūrio išorinę ribą diktuoja ryšys su pilnaverčiu gatvės perimetro užstatymu, būdingu miesto centro kvartalų formavimui. Kubo forma padiktuota Lukiškių aikštės atviros, želdiniais apribotos erdvės ploto santykiu. Šis tūris formuojamas aukščiausias sklype kaip vertikalioji dominantė ryšiumi su akcentine Gedimino pr. – V. Kudirkos gatvės jungtimi. Imituojant žaliosios erdvės tąsą, prekybos centro tūrio fasadas konponuojamas stilizuotų medžių padiktuota vertikalia kompozicija. Šią kompoziciją sudarantis stiklas yra pusiau perregimas. Šio stiklo koncepcinis sprendinys inspiruotas David Chipperfield Architects Des Moines viešoji bibliotekos Iowa’oje (USA) fasado sprendiniu – šis stiklas su filtru dienos metu sudaro uždaro fasado ploto iliuziją (medžių kontūro), o nakties metu, kai pastatas apšviečiamas iš vidaus, riba tarp išores ir vidaus maksimaliai nyksta, tirpsta priklausomai nuo apšvietimo intensyvumo.

Centrinei miesto daliai būdinga XX a. antros pusės architektūra, kas lemia, jog daugelis pastatų centrinėje miesto dalyje, atkartodami senamiesčio diktuojamas architektūros tendencijas, yra šlaitinės stogo konstrukcijos. Kadangi pastatų kvartalai kai kuriuose gatvės dar nepilnai suformuoti, tendncingi ir būdingi ugniasienės šlaitinio stogo konstrukcija siluetai. Siekiant perteikti šių siluetų įpatumą centrinei miesto daliai, verslo centro stiklo tūris palei V. Kudirkos gatvę formuojamas pertaukiamu siluetų pasikartojimu. Čią iliuziją sustiprina žaliuzių karkaso tvirtinimas išoriniame lauko tūrio plote.

Nors pastatų architektūriniai sprendiniai skirtingi, langų skaidymo tendencijos ir ypatumai būdingi praktiškai visiems fasadams, išškyrus šiuolaikinės statybos: pirmąjame aukšte, kur prekybos patalpos, vitrininiai langai, antrąjame ir aukščiau gyvenamieji aukštai, tad langų plotas atitinkamai proforcinagas atviros erdvės svarbai ir vizualiniam intensyvumui. Praktiškai visuos pastato fasaduose kartojamas tam tikras šių langų išdėstymo ritmas. Naujai projektuojamo Verslo centro Daivanos gatvės perimetre fasadas formuojamas kaip “seno – naujo”, dinamiško sprendinio koncepcija funkcijai perteikti ir būdingai tendencijai tiek ardyti, tiek ir apjungti.